„Historia est magistra vitae“ — teigė Ciceronas. Įprastai istorijos pamokas vertiname kaip discipliną, nagrinėjančią praeities įvykius. Tačiau, atsižvelgdami į šį Cicerono posakį, nusprendėme į istoriją pažvelgti kitu kampu — kaip į gyvenimo mokytoją, padedančią pastebėti bei suprasti praeities ir dabarties ryšius, ne tik pažinti įvykių chronologiją, bet analizuoti priežastis, pasekmes, kontekstus bei prasmes.

Šį kartą pristatome įdomiąją istorijos pamoką apie baltų tikėjimą ir dievus. Senoji lietuvių religija, gyvavusi iki krikščionybės įvedimo XIV–XV a., savo pasaulėžiūra buvo glaudžiai susijusi su gamta, protėvių kultu ir dievybėmis, atspindinčiomis gamtos reiškinius bei gyvenimo ciklus. Lietuviai garbino tokius dievus kaip Perkūnas, Žemyna, Laima, kurių vaidmenys atspindėjo žmonių kasdienybę ir pasaulio sandarą. Nors krikščionybė ilgainiui įsitvirtino, senasis baltų tikėjimas paliko gilų pėdsaką tautosakoje, papročiuose ir kalboje.

Istorijos mokytoja Veronika Gudaitė moksleivius kviečia:

• nukeliauti beveik 2000 metų atgal ir pabandyti įsivaizduoti pagonių kasdienybę;

• susipažinti su šaltiniu, kuriame pirmą kartą buvo paminėti baltai;

• panagrinėti žemėlapyje baltų paplitimo ribas;

• pasiaiškinti, kokios buvo šios religijos ypatybės;

• susipažinti su baltų dievų panteonu;

• padiskutuoti, kodėl baltų religija neišliko.

Kas yra įdomiosios pamokos ir kam jos reikalingos?

Įdomiosios pamokos paįvairina mokymosi procesą, tinka mokymuisi nuotoliniu būdu, leidžia pagilinti žinias bei pasikartoti temas ir netgi gali pakeisti susirgusį ar negalintį pamokos vesti mokytoją!