Istorija — ne tik praeitis.
Tai būdas suvokti rytojų. 💭

Kasmet valstybinį istorijos egzaminą pasirenka laikyti daugiau nei 5000 abiturientų. Truputis pasiruošimo, mintinai išmokti svarbiausi istoriniai įvykiai, asmenybės, datos, keletas praleistų pamokų, 35 taškai iš 💯 galimų — ir egzaminas išlaikytas. Tik ar to pakanka?

Šiandien istorijos egzaminas nebėra tik žinių patikrinimas. Naujoji egzaminavimo logika reikalauja kritinio mąstymo, gebėjimo analizuoti, argumentuoti, interpretuoti ir matyti istoriją kaip procesą, o ne chronologinę įvykių seką.

Pasikeitusi egzamino struktūra kelia nemenką iššūkį mokytojams, nes:
▪️  įprastai mokiniai nesudėtingai išmoksta faktus, tačiau nebega jų susieti į vientisą pasakojimą;
▪️  šaltinių analizė daugeliui tampa kliūrimi, nes pritrūksta ne tik kontekstų suvokimo, bet ir įsiskaitymo įgūdžių;
▪️  naujoji istorinio pasakojimo užduotis kelia sunkumų net ir stipriems mokiniams — jie nežino, kaip argumentuoti, kaip rišliai dėlioti mintis, kaip apjungti temas;
▪️  per trumpą laiką tenka apjungti platų turinį — nuo Antikos iki šių dienų ir tarptautinių santykių;
▪️  mokytojai neretai jaučiasi vieni, neturintys vieningos metodų bazės ar vertinimo sistemos.

Tad kaip šiomis aplinkybėmis sudominti, padėti įvairių gebėjimų bei motyvacijos mokiniams ugdytis kritinį mąstymą ir efektyviai perteikti privalomą mokymo turinį? Kaip palengvinti įtampos kupiną pasiruošimo laikotarpį ir padėti mokininiams egzamine patirti sėkmę?

📌 Istorijos mokytojus kviečiame jungtis į naują kvalifikacijos tobulinimo programą, kurios metu įgytos žinios padės mokinius efektyviai paruošti istorijos egzaminui. Programoje dalyvius lydės istorijos mokytojai-praktikai: Vilniaus „Vyčio" gimnazijos istorijos mokytoja-ekspertė, Vilniaus universiteto lektorė, skaitmeninio turinio kūrėja Rūta Tamkevičiūtė ir 2021 m. Meilės Lukšienės premijos laureatas, Vilniaus Valdorfo ir „Pažinimo medžio" mokyklų istorijos mokytojas Antanas Jonušas. 👩‍🏫