Kasmet valstybinį istorijos brandos egzaminą renkasi laikyti daugiau nei 5000 abiturientų. Tačiau vis dar gajus požiūris, kad istorija — tai datos, asmenybės ir įvykiai, kuriuos tiesiog reikia išmokti. 📚

O realybė — visai kitokia. Šiandien istorijos VBE — ne tik žinių patikrinimas. Jo užduotys reikalauja kritinio mąstymo, gebėjimo analizuoti šaltinius, argumentuoti, interpretuoti informaciją, sieti skirtingus istorinius kontekstus ir matyti istoriją kaip procesą, o ne tik chronologinę įvykių seką.

Pasikeitusi egzamino struktūra kelia naujų iššūkių ir mokiniams, ir juos ruošiantiems mokytojams:

🧩  mokiniai nesunkiai išmoksta faktus, tačiau ne visada geba juos susieti į vientisą pasakojimą, paaiškinti priežasties ir pasekmės ryšius bei pritaikyti turimas žinias;
📄  istorinių šaltinių analizė daugeliui tampa rimtu išbandymu — pritrūksta konteksto suvokimo, atidaus įsiskaitymo ir gebėjimo interpretuoti informaciją;
✍️  naujoji istorinio pasakojimo užduotis kelia sunkumų net ir stipriems mokiniams — reikia gebėti argumentuoti, rišliai dėlioti mintis ir prasmingai susieti skirtingas temas;
⏳  per ribotą laiką reikia aprėpti itin platų turinį — nuo Antikos iki šiuolaikinių tarptautinių santykių;
🧭  mokytojams tenka ne tik prisitaikyti prie pasikeitimų, bet ir ieškoti veiksmingų metodų, užduočių bei vertinimo būdų, kurie padėtų mokinius jam kryptingai paruošti.

Tad kaip šiomis aplinkybėmis efektyviai perteikti mokiniams privalomą mokymo turinį? Kaip palengvinti įtampos kupiną pasiruošimo laikotarpį ir padėti mokiniams egzamine patirti sėkmę? 🎯

Kviečiame istorijos mokytojus į naują kvalifikacijos tobulinimo programą, kurioje — konkretūs metodai, praktinės užduotys ir sprendimai, padėsiantys efektyviau ruošti mokinius valstybiniam istorijos brandos egzaminui.

👨‍🏫 Programą veda Antanas Jonušas — 2021 m. Meilės Lukšienės premijos laureatas, Vilniaus Valdorfo mokyklos ir mokyklos „Pažinimo medis“ istorijos mokytojas.