Perfekcionizmą neretai maišome su kitomis savybėmis ir tikimės, kad žmogus, vadinantis save perfekcionsitu, atlieka užduotis greitai, itin kokybiškai ir visada iki galo. Deja, realybė tokia, kad būtent perfekcionistai itin dažnai vėluoja su pateiktais terminais, nes darbas vis dar „netobulas“, nevertas išvysti dienos šviesą. Perfekcionistai neretai užstringa ties detalių korekcijomis, o tai trukdo pamatyti visumą.

Taip pat perfekcionistai klaidingai interpretuoja klaidų darymą. Vis labiau pripažįstame, kad svarbiausia ne nedaryti klaidų, o savo klaidas įvertinti, reflektuoti, daryti išvadas ir formuoti naujus elgesio modelius.