Kai patenkame į stresinę būseną, mūsų smegenys ima veikti išlikimo režimu ir sprendimų priėmimą perima primityvioji mūsų smegenų dalis. Sureagavimui į stresinę situaciją pastaroji pasitelkia prieinamiausius resursus – elgesio modelius. Tai tvirtai susiformavusios jungtys tarp neuronų, modeliai, patikrinti laiko ir daugybę kartų patirti. Būtent todėl nurimę po įtampos klausiame savęs: „kodėl ir vėl taip pasielgiau?“, „nenoriu elgtis su kitais taip, kaip su manimi buvo pasielgta, o ėmė ir išsprūdo...“ ir pan. Kartais nepavykstantis pokalbis ir neužsimezgantis kontaktas tampa tokiu pačiu streso šaltiniu ir tai mums užkerta kelią į dialogą. Tam, kad galėtume pergalvoti savo komunikavimo būdus ir rasti ryšį kuriančias strategijas, turime geriau suprasti šiuos mechanizmus.